Dažniausiai užduodami.

Psichiatras — žmogus, turintis medicininį universitetinį išsilavinimą. Psichiatrai dirba gydymo įstaigose, kur pacientams nustato psichikos sutrikimus ir taiko gydymą vaistais. Jei psichiatras yra ir psichoterapeutas, jis gali kaip gydymą taikyti psichoterapiją.

Psichologas — žmogus, kuris įgijo universitetinį psichologinį išsilavinimą. Universitetinėse studijose labiau studijuojami psichikos procesai (mąstymas, atmintis, dėmesys, valia, elgesys). Psichologai, baigę magistro studijas, savo darbe gali taikyti psichologinį konsultavimą. Dauguma jų toliau tęsia mokslus įvairiose psichoterapijos mokyklose ir siekia psichoterapeuto kvalifikacijos.

Psichoterapeutas — žmogus, kuris, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, papildomai mokėsi ir baigė kurios nors psichoterapijos krypties mokyklą. Europos psichoterapijos sertifikatus išduoda Europos psichoterapijos asociacija (EAP).

Psichologiniame konsultavime darbas labiau grindžiamas palaikymu, ugdymu, konsultavimu — orientuojamasi į situacines problemas. Psichoterapijoje ta pati situacinė problema analizuojama giliau: gilinamasi, iš kur kyla tam tikra problema.

Pavyzdys: jei klientas kreipiasi dėl miego sutrikimo, psichologiniame konsultavime pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į tai, ką jam reikėtų daryti, kad sugrįžtų į įprastą miego ritmą. Psichoterapijoje labiau gilinamasi, iš kur kyla pasireiškianti nemiga. Psichoterapija daugeliu atveju trunka ilgiau nei psichologinis konsultavimas.

Psichoterapija — specifiniai psichologiniai poveikio metodai, kurių pagalba klientui sudaroma galimybė atrasti ir suprasti savo elgesio, minčių ar jausmų priežastis bei galimus resursus asmeniniams pokyčiams.

Psichoterapija gali būti individuali, porų ar grupinė. Kai kurios psichoterapijos mokyklos siūlo ir organizacijų vystymo metodus.

Moksliškai pagrįstomis laikomos tos psichoterapijos kryptys, kurias pripažįsta Europos psichoterapijos asociacija (EAP). Pagrindinės kryptys: psichodinaminė (psichoanalizė, C. G. Jungo analitinė psichologija, A. Adlerio terapija), bihevioristinė (kognityvinė ir elgesio terapija) ir egzistencinė / humanistinė (egzistencinė psichoterapija, geštalto psichoterapija, transakcinė analizė, psichodrama, logoterapija).

Sunku vienareikšmiškai atsakyti — tai būtų tas pats, kaip pasakyti, kuri religija yra geriausia. Tai subjektyvus dalykas, kurį galite pasirinkti tik Jūs. Visos psichoterapijos kryptys yra orientuotos į žmogaus pažinimą; jos skiriasi viena nuo kitos tik darbo metodika.

Įprasta manyti, kad į psichoterapeutą kreipiamasi tik tada, kai ištinka gyvenimo krizė ar visi kiti būdai jau išbandyti. Tačiau labai sveikintina, jei žmogus kreipiasi į specialistą paprasčiausiai norėdamas labiau pažinti save, patyrinėti nepažintas savo asmenybės puses. Tai tas pats, kai mankštiname savo fizinį kūną ar stengiamės sveikai maitintis — siekdami užtikrinti gerą savijautą, o ne laukdami pirmųjų silpnumo požymių.

Jei kažkada lankėtės pas tokius specialistus ir negavote naudos, tai dar nereiškia, kad lankėtės pas blogą ar nekvalifikuotą specialistą. Galbūt jums netiko tam tikra psichoterapijos rūšis, kuria rėmėsi specialistas. Negalima atmesti ir to, jog kartais pats specialistas, kaip žmogus, mums yra nepriimtinas.

Tai labai priklauso nuo situacijos. Kartais reikšmingas pokytis pasiekiamas per 5 ar 10 susitikimų, o kartais dirbama 3 ar daugiau metų. Visais atvejais labai greito pokyčio tikėtis neverta, nes dauguma situacijų, į kurias patenka žmogus, taip pat nesusiformuoja per trumpą laiko tarpą.

• 2004–2008 — Socialinio darbo bakalauras, Mykolo Romerio universitetas.
• 2008 — Italijos Brescia universitetas, socialinių mokslų katedra.
• 2009–2010 — Darbo su individais mokymo programa, Kauno Geštalto studijų centras.
• 2011 — Specializuota programa, Kauno Geštalto studijų centras.
• 2011–2012 — Vilniaus Gestalt ir Rygos Geštalto institutas.
• 2012–2013 — Darbo su poromis programa, Kauno Geštalto studijų centras.
• 2013–2014 — Organizacijų vystymo programa, Kauno Geštalto studijų centras.
• 2014–2015 — Darbo su grupėmis programa, Kauno Geštalto studijų centras.
• 2020 — Įgyta geštalto konsultanto kvalifikacija.

Plačiau — puslapyje „Apie mane“.

Daugiausia remiuosi geštalto psichoterapija.

Geštalto psichoterapija kažkuria prasme kviečia sugrįžti į dabartį. Mes negalime nuneigti praeities ir ateities svarbos, tačiau turime sutikti, kad visa tai egzistuoja taip pat tik dabartyje. Todėl geštalto psichoterapijoje specifiniais darbo metodais dirbama dabartyje su tuo, kas buvo, bus ar yra. Tai, kas konkrečiu momentu yra įsisąmoninama (jausmai, pojūčiai, mintys, norai), ir yra geštaltas.

Vokiško žodžio „Gestalt“ tiksliai išversti į lietuvių kalbą nėra paprasta — tai galėtų reikšti užbaigtą „pavidalą“ ar „formą“. Terapijų metu siekiama didinti žmogaus suvokimą jo esamoje situacijoje. Vienas iš pagrindinių terapijos tikslų — užbaigti neužbaigtas situacijas ir reikalus.

Geštalto terapija vengia kliento situacijos interpretavimo, vertinimo ar patarinėjimo. Siekiama, kad pats klientas atrastų sau priimtiną sprendimą.